Nežinojau, jog ji leido Helen pasilikti tik todėl, kad ieškojo įrodymų. Ji perėmė laišką. Matė mus b

2013 m. rugsėjo 14 d. 00:01
Kai Jaenettės Winterson įmotė suprato, kad šešiolikmetė yra lesbietė, jai atliko egzorcizmo apeigas. Lietuviškai išleistame autobiografiniame romane light games Kam būti laimingai, jei gali būti normali? autorė bando išsiaiškinti, ar galima tapti sėkmingai, sulaužius visuomenei priimtas normas.
Religinių fanatikų šeimoje augusiai mergaitei buvo leidžiama skaityti tik vieną knygą Bibliją, o mokykloje siuvinėti pasaulio pabaigos vaizdus galėjo tik juodais ir baltais siūlais. Tačiau herojė norėjo ištrūkti ir pirmiausiai tai bandė daryti slapta skaitydama knygas.
Ji dirbo turguje, ir už tuos pinigus pirkdavo skaitinius, kuriuos slėpdavo po čiužiniu. Mama aptiko ir sudegino. Tąkart jauna moteris suprato, kad materialių daiktų galima netekti, bet tai, kas yra viduje, liks amžinai. Ji ėmė mokytis knygas atmintinai visą savo pasaulį nešiojosi kartu , Vilniaus knygų festivalyje kalbėjo literatūros kritikė Neringa Mikalauskienė.
Knygoje autorė kalba ne tik apie savo įmotę, light games kuri įvaikino Jaenettę dar mažą, bet ir po daugelio metų rastą biologinę motiną. Abiejų portretai atskleidžia motinų daromas klaidas, tačiau nėra piešiami vien tamsiomis spalvomis.
Literatūrologė Solveiga Daugirdaitė pastebi, kad lietuvių literatūroje būtų sunku rasti kūrinį, kuriame motinos paveikslas būtų pateiktas neigiamai: Rašome apie ką tik norime, bet niekada apie savo motinas. Lietuvoje įsiviešpatavusi romantizuoto gimdytojos vaizdavimo tradicija. Kitoks požiūris kol kas yra tabu .
7-jame dešimtmetyje iš darbininkų klasės kilusių moterų rašytojų Anglijoje buvo labai mažai. Lietuviškame kontekste ją būtų galima lyginti su Žemaite bajoraite, kuri ištekėjo už valstiečio ir vėliau tapo rašytoja. Tačiau ir šiandien light games mes galime kalbėti apie mūsų šalyje egzistuojančią socialinę atskirtį. Ne paslaptis, kad vaikai iš kaimo kartais net nebaigia mokyklos, ką jau kalbėti apie universitetą. Todėl J. Winterson knyga šioje vietoje laiku pasirodė lietuviškai , paralelių ieškojo S. Daugirdaitė.
Mes buvom kaip ir bet kuri Romeo ir Džuljetos amžiaus ir būdo vaikų pora svaigom viena dėl kitos, slapta susitikinėdavom, perdavinėdavom raštelius mokykloj, kalbėdavom apie tai, kaip abi pabėgsim ir atidarysim knygyną. Mes pradėjom kartu miegoti jos namuose, nes jos mama naktimis dirbdavo. Paskui vieną naktį ji atėjo pernakvoti pas mane į Voter gatvę, o tai buvo labai neįprasta, nes ponia Vinterson nekentė svečių.
Tačiau Helen pasiliko, ir naktį mes sulindom į vieną lovą. Užmigom. Motina atėjo su prožektorium. Pamenu, kaip pabudau, kai ji prožektoriumi švietė mums į veidus, prožektoriaus šviesos spindulys lyg automobilio žibintai judėjo nuo Helen veido prie mano. Prožektorius laipiojo siaura lova ir pro langą tarytum signalas.
Ponia Vinterson buvo eschatologė. light games Ji tikėjo Pasaulio pabaiga ir ją repetuodavo. Visos emocinės būsenos mūsų namuose balansavo ant ribos. Paprastai viskas light games būdavo neatšaukiama. Paprastai viskas taip ir baigdavosi. Kai ji nučiupo mane vagiančią pinigus, pasakė: Aš niekada daugiau tavim nebepasitikėsiu. Ir nebepasitikėjo. Sužinojusi, kad rašau slaptą dienoraštį, pasakė: Aš niekada neturėjau paslapčių nuo savo mamos Bet juk aš nesu tavo mama, ar ne? Ir nuo to laiko liovėsi ja būti. Kai panorau išmokti groti jos pianinu, ji pasakė: Kai grįši iš mokyklos, jau būsiu jį pardavusi . Ir pardavė.
Tačiau gulėdama lovoje, apsimesdama, kad nematau prožektoriaus šviesos, apsimesdama, kad miegu, o paskui įsikniaubus į Helen kvapą galėjau patikėti, kad nieko neatsitiko, nes iš tikrųjų nieko ir neatsitiko. Tą kartą.
Nežinojau, jog ji leido Helen pasilikti tik todėl, kad ieškojo įrodymų. Ji perėmė laišką. Matė mus besilaikančias už rankų. Matė, kaip žiūrim viena į kitą. Jos protas buvo sugedęs, ir jame nebuvo vietos švariam laisvam lopinėliui, kurį mes užėmėm.
Vyko eilinės sekmadienio ryto pamaldos. light games Atėjau kiek vėluodama. Pastebėjau, kad visi į mane žiūri. Mes giedojom, meldėmės, o tada pastorius pasakė, kad dvi parapijietės nusikalto light games baisia nuodėme. Jis paskaitė pastraipą iš Laiško romiečiams, 1:26: Jų moteriškės prigimtinius santykius pakeitė priešingais prigimčiai...
Vos tik jis pradėjo skaityti, jau žinojau, kas atsitiks. Helen apsiverkė ir išbėgo iš bažnyčios. Man liepė eiti su pastorium. Jis buvo kantrus. Jis buvo jaunas. Nemanau, kad norėjo light games rūpesčių. Bet ponia Vinterson norėjo rūpesčių, ir ji nebenorėjo klausytis senojo ganytojo, kuris stovėjo už jos. Turėjo įvykti egzorcizmas.
Mano nepaklusnumas tik dar labiau viską pablogino. light games Aš netgi nežinojau, ar manyje yra velnias, o Helen iškart aptiko jį savyje ir kartojo: taip, taip, taip. Nekenčiau jos už tai. Argi meilė tiek nedaug verta, kad jos taip lengvai būtų galima light games atsisakyti?
Atsakymas buvo taip . Tačiau bažnyčioje jie suklydo, nes pamiršo, kad aš pradėjau savo gyvenimėlį jau pasiruošusi tam, kad manęs atsisakys. Meilės nepakako, kai gimiau; neatlaikė ji ir dabar. Nenorėjau patikėti, kad me